PATARIMAI KRAUJOTAKAI
Kraujotaka | kraujagyslės | trombai | cholesterolis
Produktai
Jei nebūtų kraujotakos sistemos, niekas negalėtų aprūpinti žmogaus organizmo ląstelių maisto medžiagomis, deguonimi ir pašalinti nereikalingų apytakos produktų. Daugelis gyvybinių procesų negalėtų įvykti be kraujo, limfos ir audinių skysčio.

Rinkitės mokslo patvirtintas pažangias formules kraujotakai su natokinazės fermentu ir plataus poveikio augaliniais ekstraktais.
Pradėkite DABAR
Kontroliuoti kraujotaką
ir cholesterolį
Klientų atsiliepimai
NatAspin H
  • Petras L.
    ⭐⭐⭐⭐⭐
    Šitą senai kardiologė paskyrė nuo trombų.
  • Marija K.
    ⭐⭐⭐⭐⭐
    Anksčiau kojos tindavo vakarais nuo stovimo darbo, o kai pradėjau vartoti nataspin raudoną pakuotę apsiramino.
  • Algirdas O.
    ⭐⭐⭐⭐⭐
    Jau 10 metų vartoju, iš gydytojo Grybausko išgirdau apie šitą Nataspin H, kaip reikalingą visiems kas nori išvengti insulto, infarkto ir kitų su kraujo krešuliais susijusių problemų r t.t.
NatAspin Control Pro
  • Eglė E.
    ⭐⭐⭐⭐⭐
    Savo akim nepatikėjau, kai pamačiau, kad po dviejų mėnesių nukrito blogas cholesterolis daugiau kaip 20 proc. Dabar viskas normos ribose.
  • Povilas M.
    ⭐⭐⭐⭐⭐
    Gydytoja paskyrė statinus, o aš vietoje jų su šituo nataspin control susitvarkiau.
  • Donata D.
    ⭐⭐⭐⭐⭐
    Man gydytoja paskyrė, sakė šitas geras nes ne tik nuo cholesterolio, bet ir nuo trombų ir šiaip uždegimų kraujagyslėse. Cholesterolis per 3 mėn. nukrito 30proc. ir pasiekė normą.
Palikti atsiliepimą galite el. paštu info@nataspin.lt
Įsigykite dabar
perneša limfą,
maisto medžiagas,
gabena anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius, deguonį – iš plaučių į audinius, hormonus – iš liaukų į kitas kūno vietas,
išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis,
gabena į inkstus medžiagų apykaitos produktus,
palaiko nuolatinę kūno temperatūrą,
gamina antikūnus ir t.t.
Kraujotaka
Jei nebūtų kraujotakos sistemos, niekas negalėtų aprūpinti žmogaus organizmo ląstelių maisto medžiagomis, deguonimi ir pašalinti nereikalingų apytakos produktų. Daugelis gyvybinių procesų negalėtų įvykti be kraujo, limfos ir audinių skysčio.
Bendras kraujagyslių ilgis žmogaus kūne – 100 000 kilometrų, o tai 2,5 karto daugiau nei Žemės ilgis ties pusiauju, kuris sudaro 40 000 kilometrų. Kol žmogus nesusiduria su kraujotakos sutrikimų pasekmėmis, dažnai nė neįtaria, kokį milžinišką darbą atlieka kraujas, tekėdamas arterijomis, venomis ir kapiliarais:
kraujagyslių sienelių pažeidimai (infekciniai, trauminiai, imuniniai),
sulėtėjusi kraujo tėkmė,
kraujo sudėties ir savybių pakitimai – padidėjęs kraujo krešumas ar klampumas.
Trombai
Trombų (kraujo krešulių) susidarymas – tai natūrali organizmo reakcija, apsauganti nuo nukraujavimo. Tuo atveju, kai pažeidžiama kraujagyslė, kraujo baltymo fibrino skaidulos sulipdo kraujo ląsteles. Toks darinys užkemša atsiradusią žaizdelę, o vėliau toje vietoje susidaro randas.
Trombai susidaro ir kraujagyslių viduje - venose, arterijose, kapiliaruose – ten, kur teka deguonies prisotintas kraujas ir vėliau grįžta į širdį. Šie pakitimai prasideda nejučia. Užkimšęs kraujagyslę trombas gali sukelti deguonies badą, o tai lemia grėsmingas komplikacijas (infarktas, insultas, aterosklerozė).
Tombų atsiradimą dažniausiai lemia šie veiksniai:

Trombų susidarymą skatina:
paveldimumas, pvz. tėvai ar seneliai turėjo polinkį į širdies ir kraujagyslių ligas;
gyvenimo būdas: ilgai stovimas ar sėdimas darbas, antsvoris ar nutukimas, rūkymas, fizinio aktyvumo trūkumas, skysčių trūkumas;
kraujo rodikliai: padidėjęs cholesterolio, cukraus lygis kraujyje;
įvairios ligos: COVID-19, cukrinis diabetas, aterosklerozė, periferinių arterijų ar venų ligos, persirgta plaučių trombinė embolija, patirtas insultas, infarktas, vėžys ir kt.
vaistų vartojimas pvz. kontraceptinės priemonės.
Kontroliuokite cholesterolį
CHOLESTEROLIS
Cholesterolis yra riebi, vaškinė medžiaga, visų kūno ląstelių statybinė medžiaga. Cholesterolis taip pat reikalingas hormonams, vitaminui D, riebalams gaminti. Kraujyje cholesterolis cirkuliuoja susijungęs su baltymais. Tokie junginiai taip pat vadinami lipoproteinais:
MTL
Mažo tankio lipoproteinai (MTL) yra svarbus rizikos veiksnys: Aukštas cholesterolio kiekis yra kompleksinė problema, reikalaujanti kompleksinio sprendimo.
DTL
Didelio tankio lipoproteinas (DTL) – tai yra „gerasis“ cholesterolis, kuris surenka cholesterolio perteklių ir siunčia jį į kepenis pašalinti.
TG
Trigliceridai (TG) – tai yra „bendrieji riebalai“, kurie taip pat turi įtakos aterosklerozinėms plokštelėms susidaryti.
Lipidogramos analizės metu išmatuojamas cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje, kuris atspindi širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Lipidograma paprastai atliekama nevalgius, tačiau maistas mažai veikia cholesterolio kiekį.
MAŽO TANKIO LIPOPROTEINAI (MTL) YRA SVARBUS RIZIKOS VEIKSMAS:
kuo didesnė jūsų rizikos grupė, tuo didesnė žala jūsų sveikatai ir mažesnis leistinas MTL lygis
KLINIKINIAI TYRIMAI RODO,
kad sumažėjęs MTL kiekis taip pat mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką
> 8 mmol/L
Bendras cholesterolis (CHOL)
> 4,9 mmol/L
„Blogasis“ cholesterolis (MTL)
≥ 180/110 mmHg
Kraujospūdis
≥ 20 m
Cukrinis diabetas
Rūkymas
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui didelę įtaką daro keli glaudžiai susiję rizikos veiksniai:
Įvertinkite riziką su SCORE
SCORE balas parodo, kokia yra jūsų tikimybė (procentais) mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų per ateinančius 10 metų.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja su amžiumi (jau nuo 40 metų) ir priklauso nuo bendros sveikatos būklės bei gyvenimo būdo.

Toliau pateikta SCORE lentelė padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką pagal šiuos rodiklius: lytį, amžių, rūkymą, kraujospūdį, cholesterolio kiekį.
SCORE
KURIOJE JŪS ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS GRUPĖJE?
NUSTATYKITE ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS LYGĮ
Sveikatos rodiklių analizė leidžia įvertinti, kuriai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priklausote, kokių priemonių reikia imtis sveikatos būklei palaikyti ir gerinti.
ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos
ŪMI – ūminis miokardo infarktas
ŪIS – ūminis išeminis sindromas
PTVAA – perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika
PSIP – praeinantis smegenų išemijos priepuolis
CD – cukrinis diabetas
AH – arterinė hipertenzija
IP – inkstų nepakankamumas
ŠH – šeiminė hipercholesterolemija
IŠL – išeminė širdies liga
AK – arterinis kraujospūdis
GFL – glomerulų filtracijos lygis
GRIAUKITE MITUS
Aukštas cholesterolio kiekis yra kompleksinė problema, reikalaujanti visapusiško sprendimo. „Blogasis“ cholesterolis turi įtakos ir kitoms kraujotakos problemoms – pakinta kraujo sudėtis, padidėja trombų (kraujo krešulių) susidarymo rizika ir vystosi uždegiminiai procesai kraujagyslėse.
Ar cholesterolis blogas?
Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi statybinė medžiaga, kuri patenka į kūno ląstelių struktūrą ir palaiko jų membranų standumą. O „blogasis“ cholesterolis buvo pavadintas taip, kai gydytojai kraujagyslėse aptiko savo tikslo nepasiekusių lipoproteinų – aterosklerozinių plokštelių, pilnų cholesterolio „nuosėdų“. Taigi cholesterolis tampa „bloguoju“ tik tada, kai jo yra per daug.
Tik riebus maistas didina cholesterolio kiekį?
Įdomu, kad 75 % cholesterolio pasigamina pats organizmas (daugiausia kepenyse ir žarnyne) ir tik 25 % cholesterolio gaunama su gyvūninės kilmės maistu (augaluose cholesterolio nėra).
Ar cholesterolio turi tik antsvorio turintys žmonės?
Normalus svoris ir lieknas kūno sudėjimas negarantuoja, kad cholesterolio kiekis neperžengs normos ribų. Antsvoris tik rodo, kad žmogus turi didesnę riziką susidurti su padidėjusiu cholesterolio kiekiu.
Ar tai yra vyresnio amžiaus žmonių problema?
Nors dauguma aukštą cholesterolio kiekį turinčių žmonių yra vyresnio amžiaus, visame pasaulyje taip pat stebima vaikų ir paauglių nutukimo „epidemija“. Cholesterolio kiekis didėja su amžiumi, nes padaugėja ligų, susijusių su medžiagų apykaitos sutrikimais. Paveldima padidėjusi „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje (dislipidemija) gali pasireikšti tiek vaikams, tiek jauniems žmonėms.
KRAUJOSPŪDIS
Stebėkite savo kraujospūdį
Normalus kraujospūdis užtikrina sklandžią širdies ir kitų gyvybiškai svarbių organų veiklą. Tačiau jis nuolat kinta dėl streso, rūkymo, netinkamos mitybos, antsvorio, įvairių ligų ir kitų priežasčių. Padidėjęs kraujospūdis laikui bėgant gali sukelti hipertenziją ir padidinti širdies ligų riziką.
Dauguma žmonių nejaučia hipertenzijos simptomų, tačiau kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas, dusulys ir kraujavimas iš nosies.
< 120
< 80
Optimalus kraujospūdis
Rekomenduojamas sveikas gyvenimo būdas ir tyrimai kas 5 metus.
120-129
80-84
Normalus kraujospūdis
Rekomenduojamas sveikas gyvenimo būdas ir tyrimai kas 3 metus.
140-159
90-99
Pirmojo laipsnio arterinė hipertenzija
Didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Rekomenduojama kuo sveikiau gyventi ir gydytis gydytojo paskirtais vaistais.
160-179
100-109
Antrojo laipsnio hipertenzija
Labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Rekomenduojama kuo sveikiau gyventi ir gydytis gydytojo paskirtais vaistais.
≥ 180
≥ 110
Trečiojo laipsnio hipertenzija
Labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Rekomenduojama kuo sveikiau gyventi ir gydytis gydytojo paskirtais vaistais.
≥ 140
< 90
Izoliuota sistolinė hipertenzija
Rekomenduojama kuo sveikiau gyventi ir gydytis gydytojo paskirtais vaistais.
Stebėkite savo gliukozės kiekį
GLIUKOZĖS KIEKIS KRAUJUJE
GLIUKOZĖ YRA PAGRINDINIS ORGANIZMO ENERGIJOS ŠALTINIS.
Sutrikus gliukozės pusiausvyrai, kai stebima sutrikusi glikemija nevalgius arba gliukozės tolerancijos sutrikimas, didelis gliukozės kiekis kraujyje (hiperglikemija) laikui bėgant gali sukelti mikrokraujagyslių pažeidimą, padidinant cukrinio diabeto ir jo komplikacijų išsivystymo riziką.

Cukrinis diabetas – medžiagų apykaitos sutrikimas, sukeltas įvairių paveldimų ligų ir įgytų priežasčių, tai lėtinė liga, kurios metu sutrinka visa medžiagų apykaita (angliavandenių, baltymų, riebalų) dėl insulino gamybos ir (arba) audinių atsparumo insulinui, atsiranda lėtinė hiperglikemija ir ilgalaikis daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) pažeidimas arba disfunkcija. Cukrinis diabetas turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir trukmei.
  • ≥ 7 mmol/L

    Cukrinis diabetas
  • ≥ 11 mmol/L

    Cukrinis diabetas
  • < 7 mmol/L

    Sutrikusi glikemija nevalgius
    ≥ 5,6 mmol/l
  • < 11 mmol/L

    Gliukozės tolerancijos sutrikimas
    ≥ 7,8 mmol/l
  • < 5,6 mmol/L

    Norma
  • < 7,8 mmol/l

    Norma
  • Glu

    Gliukozės kiekio analizė kraujo plazmoje
    (GLU) – atliekamas nevalgius 10–12 valandų.
  • GTT

    Gliukozės tolerancijos testas (GTT) – gliukozės kiekio kraujo plazmoje analizė atliekama du kartus – nevalgius 12 valandų ir 2 valandas po gliukozės dozės (75 g) gavimo.
Keiskite gyvenimo būdą
Sveikas gyvenimo būdas ne tik padeda valdyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikas, palengvina jų eigą, bet ir mažina nemalonius simptomus.
Veiksniai, turintys įtakos aukštam kraujospūdžiui, aukštam cholesterolio kiekiui ir padidėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje
Aukštas kraujospūdis
Didelis cholesterolio kiekis
Sutrikęs gliukozės metabolizmas
Rūkymas
Alkoholis
Didelis druskos kiekio suvartojimas (> 5 g per dieną)
Maistas ir gėrimai, kuriuose yra labai daug cukraus
Riebus maistas, kuriame yra daug transriebalų
Antsvoris
Mažas fizinis aktyvumas
Stresas
KEISTI ĮPROČIUS VERTA
MESTI RŪKYTI
Rūkymas yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių ligų ir vėžio priežasčių.
RIBOKITE VARTOJAMO ALKOHOLIO KIEKĮ
Alkoholis sukelia aukštą kraujospūdį, sutrikdo gliukozės ir cholesterolio apykaitą, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Rekomenduojama visiškai atsisakyti alkoholio arba bent jau mažiau jo vartoti.
MAŽIAU DRUSKOS
Įrodyta, kad didelis druskos kiekis maiste sukelia aukštą kraujospūdį. Per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. Sumažinkite druskos kiekį gamindami maistą ir venkite sūrių bei perdirbtų maisto produktų
VALGYKITE SVEIKĄ MAISTĄ
Pagerinkite savo mitybą viso grūdo miltų produktais, vaisiais ir daržovėmis, nesočiaisiais riebalais ir neriebiais pieno produktais. Kuo mažiau vartokite raudonos mėsos. Atsisakykite labai saldžių maisto produktų ir gėrimų. Lapiniai žalumynai ir burokėliai mažina kraujospūdį. Širdies ir kraujagyslių darbui naudingi avokadai, riešutai bei sėklos, kuriose gausu magnio, kalcio ir kalio.
Papildykite savo mitybos racioną funkcionaliu augaliniu maistu:

  • kukubų, laurų, alyvuogių, miško gymnemų, astragalų, cinamono ekstraktais,
  • natokinaze iš specialiai fermentuotų sojų pupelių ir kt.
KONTROLIUOKITE KŪNO SVORĮ
Antsvoris ir nutukimas, kai kūno masės indeksas > 25, yra susiję su aukštu kraujospūdžiu, aukštu cholesterolio kiekiu ir sumažėjusiu atsparumu insulinui. Dėl to padidėja širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizika. Klinikiniai tyrimai rodo, kad netekus 5 kg sistolinis kraujospūdis gali sumažėti 4–5 mm Hg, o diastolinis – 3–4 mm Hg.
REGULIARIAI SPORTUOKITE
Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra naudingas hipertenzijos, hiperglikemijos ir didelio cholesterolio kiekio profilaktikai ir gydymui. Rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, joga ar plaukimas) 30 minučių 5–7 dienas per savaitę arba didelio intensyvumo, energingi pratimai 2–3 dienas per savaitę.
SUMAŽINKITE STRESĄ
Nuolatinis stresas yra dažna aukšto kraujospūdžio priežastis, jis taip pat turi įtakos aukštam cholesterolio kiekiui ir sutrikusiam gliukozės metabolizmui. Klinikiniai tyrimai rodo, kad meditacija ir dėmesio kontrolė gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį ir su juo susijusią širdies ir kraujagyslių ligų keliamą riziką.
Pasisemkite patirties iš japonų
Ar kada nors susimąstėte, kad net 80 procentų sveikatos lemia gyvenimo būdas, mitybos ypatumai ir tik 20 procentų – genai, kuriuos gimdami atsinešame į pasaulį?
Japonijoje – mažiausias mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pavyzdžiu Lietuvai galėtų būti Japonija, kuri užima pirmą vietą pasaulyje pagal vidutinę gyvenimo trukmę, o Lietuva – 89 vietą. Statistika rodo, kad japonės gyvena ilgiausiai pasaulyje (2015 m. duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė – 86,8 m.), o japonai užima šeštą vietą (80,5 m.).

Neabejojama, kad japonų atsparumas širdies ir kraujagyslių ligoms yra susijęs su sveika gyvensena ir mitybos įpročiais.

2011 metais paskelbta 15 studijų apžvalga, nagrinėjanti japonų mitybos įpročius ( tyrime dalyvavo 621 000 gyventojų)

Įrodyta, kad sojos produktų vartojimas lemia:
  • mažesnę miokardo infarkto riziką
  • mažesnį mirštamumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Kita reikšminga studija įrodė, kad sojų pupelių mėgėjams rečiau gresia taip pat insultas. Dešimtmetį trukusioje studijoje dalyvavo 40 462 žmonės. Pirmai grupei priklausė asmenys, kurie valgė sojos produktus iki 2 kartų per savaitę, o antrai – dažniau nei 5 kartus per savaitę.

Paaiškėjo, kad mėgstantiems sojų produktus mažesnė tikimybė patirti infarktą ( 55 proc.), taip pat mažesnis smegenų insulto pavojus ( 64 proc.).

Tradicinėje japonų virtuvėje ypatingas dėmesys skiriamas:
  • augaliniams aliejams,
  • ryžiams,
  • vaisiams ir daržovėms,
  • jūros gėrybėms, žuvies patiekalams,
  • ankštinėms kultūroms – ypač sojų pupelėms,
  • žaliajai arbatai,
  • įvairiems fermentuotiems/raugintiems patiekalams.
Japonai valgo po nedaug, ruošia patiekalus garuose, ant grotelių, mažai kepa ar verda. Tai lemia didesnį patiekalų maistingumą ir mažesnį kaloringumą.

Japonai ypač mėgsta pusryčiams valgyti patiekalą iš fermentuotų sojų. Šis patiekalas vadinamas natto. Gaminant natto, sojos yra išverdamos ir maišomos su specialiu raugu, o tada fermentuojamos.

Natto patiekale esanti medžiaga – natokinazės fermentas ypač naudingas kraujotakai. Natto skonis kitų kultūrų žmonėms dažnai nemalonus, todėl natokinazę galima vartoti kapsulių pavidalu.
NATOKINAZĖ
Medicinos visuomenei seniai žinomas faktas, kad Japonija pagal širdies ir kraujagyslių ligų statistiką užima beveik paskutinę vietą pasaulyje. Viena šio reiškinio prielaidų – mitybos ypatumai, kurie iš dalies lemia vartojamų maisto produktų prevencinę reikšmę.
1980 m. mokslų daktaras Hiroyuki Sumi, Čikagos universitete ištyręs daugiau nei 170 specifinių japonams maisto produktų, nustatė, kad natto sūris (tradicinis japonų pusryčių patiekalas iš raugintų sojų pupelių), iš kurio jis pirmas išskyrė natokinazę, pasižymi gana stipriu trombus ardančiu veikimu.
Vėlesni tyrimai JAV, Europoje bei Rytų Azijoje patvirtino - natokinazė – ypač vertingas fermentas, kuris vartojamas kaip specialios medicininės paskirties maisto produktas esant kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo rizikai:
  • neleidžia susidaryti trombams visoje kraujotakoje (ir arterijose ir venose)
  • ardo jau susidariusius trombus,
  • gerina kraujo cirkuliaciją,
  • mažina kraujo klampumą,
  • nežymiai mažina kraujospūdį.
Renkantis natokinazės turinčius produktus, svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė būtų standartizuota, su tiksliai išreikštu natokinazės stiprumu (fibrino vienetų skaičiumi) – tai užtikrina veikliosios medžiagos kokybę. Priklausomai nuo produkto paskirties, natokinazė gali būti derinama su alyvuogių ekstraktais, monakolinu K, polikosanliais, polifenoliais ir kt.
PRODUKTAI
MAISTO PAPILDAS NEPAKEIČIA PILNAVERTĖS IR SUBALANSUOTOS MITYBOS